- įkvėpėjas
- įkvėpė́jas, -a smob. (1) 1. kas įkvepia, suteikia ką: Kaži ar miršta jis linksmai, išvydęs galingosios gyvybės įkvėpėjos (saulės) veidą I.Simon. 2. prk. kas įkvepia, uždega: Leninas buvo „Iskros“ iniciatorius ir organizatorius, idėjinis jos įkvėpėjas ir praktinis vadovas (sov.) rš. Brigita buvo tikra patarėja, įkvėpėja rš. \ kvėpėjas; įkvėpėjas
Dictionary of the Lithuanian Language.